žabagraužys

žabagraužỹs, -ė̃ smob. (3^4b) K.Būg, NdŽ, DŽ¹, Ob, Adm 1. Avl vargšas, neturtėlis: Aviliškius ir vadindavo žabagraužiaĩs Ds. Kai nuvažiuoji tuos žabagraužiuõs, net baisu: ir avelės, ir kiaulės gryčioj Ds. Šitoks gi kavalierius – žabagraužỹs Ds. 2. Užp, Všk šykštuolis: Kurgi priims tas žabagraužỹs Ut. Neik pas tą žãbagraužį – nieko negausi Dgl.